Virš žemės rutulio kiekvieną akimirką įvyksta apie 1000 žaibo išlydžių. Išlydžio seka šviesos blyksniai (žaibas) ir garsas (griaustinis, garsas girdimas iki 20 km).

Žmonėms ir gyvūnams yra pavojingas tiek tiesioginis žaibo smūgis, tiek netiesioginis jo poveikis.

Labai dažnai žaibo išlydžio vietai įtakos turi požeminės vandens srovės, statiniai, stovintys atvirose vietose ar aukštumose, bei medžiai. Nustatyta, kad  žaibas nevisuomet trenkia į  aukščiausią vietą  arba aukščiausią objektą.

Klaidingai manoma, kad arti pastatų esantys aukšti medžiai apsaugo pastatus taip kaip žaibolaidžiai.

    Lietuvoje per metus žaibas vidutiniškai kerta  1-2 kartus į 1 km2 plotą.
    Apsisaugoti nuo žaibo padeda įvairių tipų  žabolaidžiai, iškrovikliai ir kita įranga.
    Netinkamai įrengta apsauga nuo žaibo gali tik padidinti pavojų.

Lietuvoje nuo seno naudojama pasyvi apsaugos nuo žaibo sistema su tradiciniais vadinamaisiais Franklino žaibolaidžiais.  Dabar jau yra siūlomi taip pat ir aktivieji žaibolaidžiai.
-------------------------------------------------------------------------------------------------------------

!   Po tiesioginio žaibo smūgio į  statinį žaibolaidis turi priimti žaibo srovę ir nuvesti  ją  artimaiusiu keliu į žemę.

!   Žaibo srovė turi nutekėti į žemę nepažeisdama saugomo  objekto ir žmonių esančių to objekto viduje ar išorėje.

!   Nuo tiesioginio žaibo srovės poveikio turi būti apsaugoti  elementai  esantys ant stogo
    kurie neturi elektrai laidžių  elementų, bei elementai turintys elektrinių arba  informacijos apdorojimo įrenginių.